Nors iš prigimties vištos yra smalsūs, aktyvūs gyvūnai, industrinėse fermose jos visą gyvenimą praleidžia A4 lapo dydžio plote. Dėl tokių suvaržymų negalėdamos patenkinti natūralių poreikių, jos patiria nuolatinį stresą ir tampa agresyvios – ima viena kitai pešioti plunksnas ir kapoti žaizdas. Siekiant išvengti tokio elgesio, dažnai nupjaunama dalis snapo.

Laukinės vištos per metus išperi apie 10-15 kiaušinių, o iš jų išveistos vištos dedeklės, laikomos pramoniniuose paukštynuose – virš 300. Dėl tokio intensyvaus kiaušinių dėjimo jų organizmai greitai nualinami ir sulaukusios vos 1,5 metų vištos iškeliauja į skerdyklą.

Alternatyviose laikymo sistemose vištoms sudaromos geresnės sąlygos – jos gali judėti po paukštidę, kapstyti kraiką, miegoti ant laktų.

2021 m. balandžio mėn. atlikta Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad net 8 iš 10 lietuvių nepritaria vištų laikymui narvuose, todėl tik 13% apklaustųjų renkasi narvuose laikomus kiaušinius.

Apklausą atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.

Verslo įmonės, suvokdamos savo atsakomybę ir galią daryti įtaką aplinkai, vis dažniau imasi lyderystės dėl aplinkosaugos, sveikatingumo bei žmogaus teisių. Gyvūnų gerovė taip pat tampa aktualia sritimi. Tiek dideli, tiek maži verslai ima ieškoti tiekėjų, kurie užtikrintų, kad maisto produktai būtų ne tik saugūs vartojimui, bet ir auginami etiškesnėmis sąlygomis.

Lietuvoje jau virš 140 įmonių atsisakė narvuose laikomų vištų kiaušinių ir jų produkcijos.